Apie CEV sistemos projektą

Centralizuota eismo valdymo sistema – dar prieš kelerius metus buvo pakankamai naujas terminas. Dabartiniu metu jis tapo priimtas ir daugelio vartojamas. Kalbant apie Vilniaus miestą, centralizuotos eismo valdymo sistemos terminas jau nebe naujiena. Nuo 2006 m. diegiamą automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemą galima drąsiai vadinti centralizuota eismo valdymo sistema. Kiekvieno gamintojo eismo valdymo sistema gali skirtis savo architektūra, technologiniais sprendimais, tačiau visų siekis yra optimalus transporto srautų paskirstymas miesto gatvėse.

Didžiausias Lietuvos miestas kasdien sutraukia didelius vidinius ir tarptautinius transporto srautus. Miestą papildo kasdien atvykstantys turistai bei kitų Lietuvos regionų gyventojai. Visa tai turi didelę įtaką Vilniaus miesto susisiekimo sistemai ir reikalauja optimalių sprendimų užtikrinant saugias eismo sąlygas, aplinkosaugą bei mažiausius ekonominius nuostolius.

2009 m. Vilniaus miesto automobilizacijos lygis siekė apie 576 leng.aut./1000 gyventojų. 1999–2009 m. vidutinis metinis automobilizacijos lygio didėjimas siekė 7,8 % Lietuvoje ir buvo didžiausias, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tačiau 2009 m. Vilniaus automobilizacijos lygis pasiekė prisotinimo riba ir ėmė mažėti. Esant ypatingai dideliam transporto srautų intensyvumui reikalingi modernūs sprendimai, kurie užtikrintų tolygų transporto priemonių judėjimą miesto gatvėmis.

Priežastys, kurios nulėmė centralizuotos eismo valdymo sistemos kūrimą Vilniaus mieste būtų šios:

• transporto priemonių skaičiaus didėjimas, kuris sukėlė didžiules transporto grūstis;
• vietinių miesto vežimų atvejų didėjimas;
• viešojo transporto prastovos esant transporto grūsčiai;
• avaringumas;
• aplinkosaugos aspektai.

Vilniaus cenralizuota eismo valdymo sistema buvo pavadinta automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistema, kurios projektas galutinai paruoštas 2006 m. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir tiekėjų grupės atstovai sostinės savivaldybėje 2006 m. spalio mėn. pasirašė sutartį dėl automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniuje diegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų pirkimo.

Centralizuotą eismo valdymo sistemą sudaro šie posistemiai:

• eismo valdymo centras;
• eismo šviesoforų valdikliai;
• eismo šviesoforai;
• transporto jutikliai (detektoriai);
• vairuotojų informavimo švieslenčių sistema;
• eismo vaizdo stebėjimo sistema;
• informacinė sistema (internetinis puslapis);
• greičio matavimo sistema.

Pagrindiniai įgyvendinamojo projekto “Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos diegimas Vilniaus mieste” tikslai:

• Eismo srautų optimizavimas. Mažinti laukimo prie sankryžų trukmę, didinti vidutinį automobilių srauto greitį, mažinti keleivių laiko nuostolius sankryžose, visus Vilniaus miesto šviesoforų valdiklius sujungti į bendrą sistemą.
• Užterštumo ir triukšmo mažinimas mieste. Mažinti automobilių sustojimo gatvių atkarpose ir sankryžose skaičių, optimizuoti kelionės laiką, mažinti papildomas kuro sąnaudas sankryžose, kai varikliai dirba tuščiąja eiga, užtikrinti visų transporto priemonių tolygesnį judėjimą gatvių atkarpomis, mažinti greičio svyravimus, papildomų stabdymų keliamo transporto triukšmo lygį sankryžos prieigose, aplinkos teršimą išmetamosiomis dujomis dėl papildomo transporto greitėjimo ir lėtėjimo bei variklių darbo tuščiąja eiga važiuojant per sankryžas.
• Pagalba centralizuotos eismo valdymo sistemos operatoriams ir inžinieriams. Suteikti statistines įvykių ataskaitas, eismo įvertinimo ir pavojaus pranešimus.
• Visos lauko įrangos stebėsena, detektorių duomenų teikimas realiuoju laiku. Lauko įranga - eismo šviesoforai, šviesoforų valdikliai, transporto jutikliai (detektoriai).
• Viešojo transporto prioriteto ir specialiajam transportui prioriteto maršrutų įgyvendinimas. Didinti susisiekimo greitį, suteikiant prioritetus sankryžose. Specialiajam transportui (greitoji medicininė pagalba, gaisrinė ir kitos) kiekvienoje šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje teikti pirmenybę. Galimybė sudaryti specialius greitus maršrutus specialiajam transportui.
• Vairuotojų informavimas realiuoju laiku. Naudoti kintamų pranešimų švieslentes gatvėse, pateikti eismo sąlygų, optimalių maršrutų ir pan. informaciją internete, taip pat sudaryti galimybes informacijos skleidimui kitomis informavimo priemonėmis (radijas, SMS ir t.t.).
• Kelių eismo saugumo didinimas (avaringumo mažinimas). Stebėti problemiškiausias sankryžas per vaizdo stebėjimo kameras, operatyviai reaguoti į eismo triktis, avarijas. Mažinti įskaitinių ir neįskaitinių eismo įvykių skaičių sankryžose. Remiantis JAV Transporto departamento duomenimis, įdiegus automatizuotas sistemas, avarijų, įvykstančių dėl raudonojo šviesoforo signalo pažeidimo, sumažėja 20-75 %.
• Koordinuotos eismo valdymo sistemos. Sankryžose įrengti „žaliąją bangą“, suteikti pirmenybę viešojo ir specialiojo transporto priemonėms, suformuoti patikimą ir pralaidžią transporto infrastruktūrą ir taip prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.